- santėvonis
- sántėvonis (gen. -ies, -io), -ė smob. (1) K, KII62, NdŽ, santėvónis (1) BzF167; H, B, OsG171, L tos pačios tėvonijos paveldėtojas: Kursai iš tavo kūno rasis, tas bus santėvonis tavo BB1Moz15,4. | Žinosi nū esąs sūnumi Dievo ir santėvonimi dangaus karalystės BPII363. Mes tavo vaikais ir santėvonimis būtumbim brš.
Dictionary of the Lithuanian Language.